N-19+

 

1. Išvaizda  Melsvos spalvos skystis
2. Bendrojo azoto masės dalis, % 19 ± 0,6 
3. Amoniakinio azoto (H-NH4) masės dalis, %  9,5 ± 0,8 
4. Nitratinio azoto (N-NO3) masės dalis, %  9,5 ± 0,8 
5. biuretas, %  <0,05
6. Varis (Cu), mg/kg   40 ± 8
7. Cinkas (Zn), mg/kg  50 ± 8
8. Korozijos inhibitorius, Natrio heksametafosfatas (Na6P6O18)
9. Tankis, kg/m3 1200-1280
10. Kristalizacijos temperatura, ºC  -10ºC
11. pH 7,0-8,0
12. Kvapas   Bekvapis
13. Negaruoja, nesprogsta, nedega, nesudaro nuodingų junginių su ore esančiomis medžiagomis.
14. Po atitirpimo nekeičia savo savybių.

TRĘŠIMAS SKYSTOMIS AZOTO TRĄŠOMIS N-19+

Trąšos naudojamos lauko augalams tręšti pagrindinio tręšimo metu arba paviršiniu būdu.
Rekomenduojame naudoti vasarinių javų ir rapsų sėjos metu, kadangi azotas reikalingas, siekiant užtikrinti intensyvų augimą, taip pat vėlesnėse augalų vystymosi stadijose.
Žiemkenčiams pavasarį, atsinaujinant vegetacijai, naudoti kaip paviršinį tręšimą koncentruotu būdu, arba atskiestas vandeniu vėlesniuose augalų vystymosi etapuose.
Greičiau augantys augalai mažiau veikiami išorės aplinkos neigiamo poveikio, taip taupomos augalo energijos atsargos ir stimuliuojamas cukraus kaupimasis, kurio reikia augalams peržiemoti (žiemkenčiams), arba intensyvaus augimo laikotarpiu (vasarojui).
Azotas (N) įeina į aminorūgščių ir atitinkamai baltymų sudėtį 16–18 %, todėl azoto trąšos yra esminis derlių formuojantis veiksnys. Tai sudėtinis nukleino rūgščių, fermentų, chlorofilo ir kt. junginių elementas. Vienai tonai javų grūdų užauginti reikia apie 30 kg N, o vienai tonai rapsų sėklų užauginti N reikia apie 40 kg. Azotas yra svarbus makroelementas, kuriuo remiasi derliaus formavimas. N – tai augalų energijos šaltinis.
Be tręšimo N19+ gali būti naudojamas purškiant ant šiaudų, tai paskatins aktyvesnę mikroorganizmų veiklą ir augalinių liekanų irimą. Trąšose esantis azotas kompensuos azotą, kurį dirvožemio mikroorganizmai bus panaudoję šiaudų perdirbimo procese, tai yra azotas bus kaip pagrindinis maisto šaltinis mikroorganizmams. Arime javų šiaudų masė skaidosi labai lėtai, ypač sunkiuose dirvožemiuose. Procesas gali užtrukti keletą metų. Sunkiuose dirvožemiuose dėl anaerobinių sąlygų ir azoto trūkumo, šiaudams yrant, išsiskiria toksinai, kurių randasi dėl puvimo ir pelėsių procesų. Tai daro neigiamą įtaką augalų daigumui ir vystymuisi.
Trąšoms įterpti naudojami purkštuvai, kuriuose įrengti laistymo čiurkšlės purškikliai.

NAUDA, GAUNAMA NAUDOJANT SKYSTAS AZOTO TRĄŠAS N-19+ 

1.    Augalai lengvai įsisavina maistines medžiagas, žema savikaina, palyginus su granuliuotomis trąšomis;
2.    be azoto, augalas gauna mikroelementų Cu ir Zn, kurie vaidina svarbų vaidmenį azoto medžiagų apykaitos procese;
3.    naudojant rekomenduotomis dozėmis ir tai atliekant laiku, skatinamas sausųjų medžiagų kaupimasis, kuris lemia javų ir rapsų sėklų kokybę;
4.    efektyvus energijos naudojimas, ypač naudojant neskiestas;
5.    trąšų sudėtyje nėra balastinių medžiagų, dėl kurių atsiranda apkrovimas aplinkai;
6.    naudojant ant šiaudų, augalų liekanų, spartėja jų irimo procesas, gerinama dirvožemio kokybė;
7.    augalų apsaugos priemonių naudojimas kartu yra netikslingas, kadangi purškiant čiurkšliniais purškikliais padengiamas per mažas augalo plotas.

Į KĄ REIKIA ATSIŽVELGTI, LAISTANT ARBA PURŠKIANT TRĄŠAS N 19+

1.    Nepurkšti, esant tiesioginiams saulės spinduliams, jei oro t °C yra didesnė nei 17 °C (dėl garavimo randasi trąšų nuostoliai);
2.    ant drėgnų augalų (azotui reaguojant su vandeniu, žemėja jo temperatūra ir atsiranda apšalimų);
3.    įsitikinti, ar purškiant nesusidaro persidengimų (žr. 2 punktą);
4.    nenaudoti bulviniams ir drugiažiedžiams bei dekoratyviniams augalams (spygliuočiams, rododendrams) – tai azotui jautrūs augalai;
5.    nenaudojant skystų trąšų, reikia laikytis taisyklių, taikomų purkštuvų naudojimui
6.    nenaudoti kartu su fosforo ir sieros turinčiomis trąšomis (esant tam tikrai koncentracijai susidarys nuosėdos);
         
Tręšiant sudygusius augalus, galima naudoti kartu su mikroelementų trąšomis, kurios skirtos įterpimui į dirvožemį. Augalams saugesnės – vandeniu neskiestos trąšos, bet jei būtina tręšti mažesne trąšų doze, rekomenduojama naudoti santykiu 1:3. 


N19+ Naudojimo rekomendacija

NAUDOJIMO REKOMENDACIJOS

Nenaudoti kartu su fosforo ir sieros turinčiomis trąšomis, herbicidais  ir augimo regulatoriumi! 
Nepurkšti, jei oro t °C yra didesnė nei 17 °C . Taip pat ant drėgnų augalų ir ryškioje saulės šviesoje.

Vasariniai javai, vasariniai rapsai

200–400 kg/ha
Naudoti  pagrindinio tręšimo metu prieš sėją arba vietiniu  tręšimo būdu sėjos metu (laistymo purškikliai)

200–300 kg/ha
Purškiant ant augalų krūmijimosi metu, ant rapsų rozetės tarpsnio stadijoje (laistymo purškikliai)
50–70 kg/ha
Stiebų augimo tarpsniu naudoti praskiestą vandeniu 1:3. Kokybiškas purškimas atliekamas  žydėjimo pabaigoje (purkštuvų pukštukai)

Žiemkenčių javai, žieminiai rapsai

200–400 kg/ha
Purškiant ant augalų atsinaujinus vegetacijai (laistymo purškikliai)
50–70 kg/ha
Stiebų augimo tarpsniu naudoti praskiestą vandeniu 1:3. Kokybiškas purškimas atliekamas  žydėjimo pabaigoje (purkštuvų pukštukai)

Kukurūzai

200–500 kg/ha
Naudoti  pagrindinio tręšimo metu prieš sėją arba vietiniu  tręšimo būdu sėjos metu (laistymo purškikliai)
200–300 kg/ha
3–5 lapų stadijoje (laistymo purškikliai arba vamzdžiai)

Dėl produkto įsigijimo teirautis: „Agrosfera“.